atkalbėjimas — dkt. Atkalbėjimas nuo neproti̇̀ngo ži̇̀ngsnio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nukalbėjimas — sm. (1) 1. niekų pasakymas ar nukrypimas nuo temos kalbant: Vien tik nukalbėjimai rodo, kad jam ne visi namie (kad jam trūksta, kad jis ne viso proto) Kp. Nesudrumsta [nuotaika] nei bliovdainių posmais, nei įgėrusių nukalbėjimais rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbėjimas — sm. (1); SD166, N 1. Kp pakartojimas žodžiu to, kas jau kalbėta. 2. žodžiais sulaikymas nuo ko, atkalbėjimas: Tas perkalbėjimas neest nuog to, kurs jus vadina BtPvG5,8. kalbėjimas; apkalbėjimas; atkalbėjimas; dasikalbėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalbėjimas — sm. (1) 1. žodžio ištarimas: Per pogulį mum bardavo už kiekvieną sukalbėjimą Kp. 2. galėjimas kalbėti: Menką sukalbėjimą beturia mūsų tėvas, vargu su anuo besusikalbėsi Plng. 3. SD459, N sutarimas, sankalba. | refl. SD347, R363: Mažas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalbėjimas — sm. (1) 1. aptarimas: Kodėl negali pašvęsti vieną vakarą apkalbėjimui organizacijos reikalų? rš. 2. apkalba, šmeižtas: Tai ar jie teistų Meižį už apkalbėjimą? I.Simon. Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo P. Saugok liežuvį savo nuog… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalba — atkalbà sf. (3b) 1. prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas: Ir ta jo atkalbà tau nieko nepadėjo Kair. Jo atkalbõs aš nežiūrėjau Šl. 2. atsakymas: Ãtkalbą atnešei man negerą J. 3. J psn. atkalbinėjimas samdinio nuo vietos, raišymas … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbis — sm. atkalbėjimas: Atkalbis nuog daikto kurio SD215 … Dictionary of the Lithuanian Language
atšūkavimas — sm. (1) garsus atkalbėjimas: Gal dūšelėms geriau mačys atšūkavimas poterių Vaižg. šūkavimas; atšūkavimas; išsišūkavimas; pašūkavimas; susišūkavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
dasikalbėjimas — ×dasikalbėjimas sm. (1); Sut → dakalbėti (refl.). kalbėjimas; apkalbėjimas; atkalbėjimas; dasikalbėjimas; įkalbėjimas; iškalbėjimas; nukalbėjimas; pakalbėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbėjimas — sm. (1) 1. KI147, N galėjimas ištarti, pasakyti žodį. 2. mokėjimas kalbėti; iškalbumo turėjimas: Ir iškalbėjimai jo! – kad ims sakyt, tai visa išdeda kaip iš rašto Kp. 3. refl. rungtyniavimas, galynėjimasis kalboje: Ūkininko išmintingiejai sūnūs… … Dictionary of the Lithuanian Language
